LNLMK
Klubo nariams
Vartotojas:
Slaptažodis:
Sveikata
Skausmas
Skausmas – vienas nemaloniausių pojūčių. Jis gali užklupti ir žmones, ir jų augintinius. Manoma, jog gyvūnai jaučia skausmą panašiai kaip žmonės. Tik kartais sunku nustatyti, ar gyvūnui tikrai sopa.
Žmonių ir gyvūnų nervų sistemos sandara panaši, todėl galima įžvelgti panašumų tarp žmonių ir gyvūnų, pirmiausia – žinduolių. Pasirodo, gyvūnų ir žmonių reakcija į skausmą beveik nesiskiria.
Skausmą nustatyti sunku
Didžiausia kliūtis nustatant skausmą yra ta, kad žmonės nesupranta galimos reakcijos į skausmą. Kasdien bendraujantys su gyvūnais labiau pastebi neįprastą elgesį, kuris gali būti skausmo signalas. Gyvūnai puikiai moka slėpti savo silpnumą bei negalią. Svetimoje aplinkoje, pavyzdžiui, veterinarijos gydykloje, neįmanoma nustatyti lengvesnio mauduliuko. Neįprastas elgesys, kuomet gyvūnui išties sopa, atsiskleidžia tik saugioje aplinkoje. Veterinarijos gydytojas pastebi elgsenos pokyčius, kūno padėties ypatumus arba judesių sutrikimus, kurie tiesiogiai nurodo - gyvūnui skauda! Daugelį kitų požymių, kurie liudytų apie gėlą, veterinarijos klinikoje paprastai nepastebėsi.
Šeimininkas gali padėti!
Gyvūno savininkas ir jo šeimos nariai - vieninteliai, galintys pastebėti ir atpažinti elgesio pokyčius, rodančius, kad augintiniui sopa. Skausmui būdingi šie elgsenos pokyčiai. Gyvūnas:
• Nemiega naktį.
• Nuolat keičia kūno padėtį.
• Nenori judėti.
• Tampa irzlus.
• Mažiau ėda arba visiškai neėda.
• Ypač daug dėmesio skiria kuriai nors kūno vietai.
• Greitai pavargsta.
• Labiau, negu įprasta, nori žmonių dėmesio.
• Nustoja laižytis kailį, švarintis.
• Nesidomi aplinka.
• Tampa neramus.
• Daugiau snūduriuoja dieną.
• Atsisako bendrauti.
• Nebepažymi šlapimu savo teritorijos.
• Neįprastai niūrus.
• Agresyvus be jokios priežasties.
Gyvūnų savininkai dažnai negali paaiškinti tokio pakitusio elgesio, kartais sieja jį su senėjimu. Jei šeimininkas pastebi pakitusį augintinio elgesį, turi pasitarti su veterinarijos gydytoju. Tuomet veterinaras galės aptikti kitus simptomus, rekomenduoti papildomus tyrimus, kurie padėtų nustatyti tikslią diagnozę.
Paprastai veterinarijos gydytojai naudojasi dviem skausmo nustatymo būdais - pirmiausia, antropomorfizmu (jei tam tikra procedūra ar trauma skausminga žmogui – ji skausminga ir gyvūnui) ir, antra, gyvūno elgsenos pokyčiais.
Ar malšinti gėlą?
Negydomas skausmas visada daro neigiamą įtaką. Štai keletas argumentų, kodėl būtina skausmui užkirsti kelią:
• Skausmas lėtina gijimo procesus.
• Susilpnina imunitetą.
• Padidina žaizdų infekcijos pavojų.
• Sutrikdo energijos balansą, sukelia išsekimą.
• Išsekina organizmą.
• Gyvūnai gali sužaloti save (kandžiojasi, laižosi).
• Gali tapti agresyvūs, juos sunku prižiūrėti.
• Skausmas pakeičia žmogaus ir gyvūno santykius – augintinis nesidžiaugia įprastu bendravimu.
Negalima pamiršti ir gyvūnų skausmo etinių aspektų. Argi jūsų augintinis nusipelnė kančios? Nė vienas neturi kentėti, jeigu skausmą galima gydyti arba jo išvengti.
Skausmo gydymas
Šiuolaikinė farmacija skausmui gydyti siūlo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Ši preparatų grupė apima daug vaistų, kurie gali pakenkti arba net būti pragaištingi šunims bei katėms. Daugumos nuskausminamųjų vaistų, kurie žmonėms vaistinėse parduodami be receptų, niekada negalima duoti šunims ir katėms. Tokie preparatai, kaip ibuprofenas, acetilsalicilo rūgštis (aspirinas), paracetamolis ar diklofenakas gali nunuodyti jūsų keturkojį bičiulį (minėti vaistai ypač toksiški katėms). Rekomenduojama savo nuožiūra gyvūnų skausmo negydyti, o kreiptis konsultacijos į veterinarą, kuris paskirs tinkamą veterinarinį preparatą.
Net saugūs vaistai šunims ir katėms gali sukelti negalavimų. Dažniausia pasitaiko nepageidaujamas poveikis virškinamajam traktui (vemia ir/arba viduriuoja). Atsiradus šiems negalavimams, būtina kreiptis į veterinarijos gydyklą. Kartais negalavimai praeina pakeitus nuskausminamuosius vaistus. Retas atvejis, kai gyvūnėliui neįmanoma parinkti tinkamo nuskausminamojo preparato. Šunims, sergantiems lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, osteoartritu), skausmą mažinti prisieina ilgą laiką. Daugeliui vyresnio amžiaus gyvūnų nuskausminamuosius vaistus tenka naudoti kasdien daug mėnesių. Todėl svarbu parinkti tokius vaistus, kuriuos būtų lengva naudoti. Vadinasi, svarbu jų skonis, tačiau vaistų saugumas - svarbiausias veiksnys!
Prieš pradedant gydymą, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus. Tuomet įsitikinsite, ar augintinio organizmas toleruos ilgalaikį gydymą. Tačiau skirdamas šiuolaikinius veterinarinius nuskausminamuosius preparatus, veterinarijos gydytojas patikins, kad tyrimai nebūtini, nes yra atlikta pakankamai studijų, patvirtinančių vaistų poveikį ir saugumą.
