Vartotojas:
Slaptažodis:
Bendra kelių girnelių išnirimo informacija
(Patellar Luxation)
Kas yra kelių girnelių išnirimas?
Girnelė yra kelio sąnario dalis. Esant girnelės išnirimui girnelė išnyra ir pajuda iš savo vietos į vidų arba į išorę.
Dažniausiai pasitaiko abipusis išnirimas, bet būna ir vienpusis. Girnelės gali išnirti net 8 savaičių amžiaus šunims. Pastebimiausias išnirimo bruožas – kojų statymas X arba O forma. Girnelė silpnėja, kartu pasireiškia ir raiščių silpnumas. Vidiniai retikuliniai kelio sąnario audiniai dažnai sustorėja. Perkeliant svorį ant kojos, galūnė pastebimai iškrypsta.
Girnelių išnirimo kategorijos
Girnelių išnirimą galima skirti į šias kategorijas:
1. Vidinis išnirimas: nykštukinių, miniatiūrinių ir didelių veislių šunys.
2. Šoninis išnirimas: nykštukinių ir miniatiūrinių veislių šunys.
3. Šoninis išnirimas: didelių ir labai didelių veislių šunys.
4. Išnirimas po traumos. Įvairių veislių šunys.
Manoma, kad 1-3 kategorijų išnirimai yra paveldimi.
Nykštukinių, miniatiūrinių ir didelių veislių šunų vidinis girnelių išnirimas.
Nors gimstant išnirimas gali ir nepasireikšti, šuniukai gimsta su išnirimą sukeliančiomis anatominėmis deformacijomis. Dėl šios priežasties išnirimai kartojasi. Ši liga turėtų būti laikoma paveldėjama.
Klinikiniai požymiai.
Sergančiuosius galima skirti į tris grupes:
1. Naujagimių ir šuniukų eisenoje pasireiškia nenormalus kojų statymas. Tai yra 3 arba 4 laipsnio išnirimas.
2. Jauni ir subrendę šunys su 2-3 laipsnio išnirimais. Turi ilgą protarpiais pasireiškiančių išnirimų istoriją, pas gydytoją atgabenami simptomams sunkėjant.
3. Vyresniems šunims su 1-2 laipsnio išnirimais šlubavimas pasireiškia staiga. Tai įvyksta po traumos susilpnėjus audiniams arba didėjant sąnarių degeneracijai.
Priklausomai nuo išnirimo laipsnio skiriasi ir simptomai. Esant 1-2 laipsnio išnirimams šlubavimas pastebimas tik girnelei pasislinkus iš vietos. Šuo juda pakėlęs koją, o jeigu juda didesniu greičiu, gali koją su išnirusia girnele priminti kas 3-4 žingsnį. Su 3-4 laipsnio išnirimais gyvūnas stato kojas O forma, beveik visą svorį perkeldamas ant priekinių letenų.
Dėl ilgalaikio išnirimo keturgalvis raumuo tiesiant sąnarį tampa neveiksnus. Esant 1-2 laipsnio išnirimui girnelė grįžta į vietą sąnarį ištiesus. Kartais tai gali būti skausminga, ypač, jeigu yra suminkštėjusios girnelės arba šlaunikaulio krumplio kremzlės. Tačiau daugumai gyvūnų medicininė apžiūra nėra skausminga.
Nykštukinių ir miniatiūrinių šunų veislių šoninis girnelių išnirimas
Mažų veislių šunų šoninis girnelių išnirimas paprastai pastebimas vėlai, apie 5-8 gyvenimo metus. Apie paveldimumą nežinoma. Skeleto anomalijos yra nežymios, priklauso nuo skeleto degeneracijos ir minkštųjų audinių irimo. Dauguma šoninių išnirimų yra 1-2 laipsnio, kaulų pakitimai tokie patys kaip ir esant vidiniam išnirimui. Esant šoniniam girnelių išnirimui šuns neįgalumas didesnis.
Klinikiniai požymiai.
Suaugusiems šunims požymiai vystosi greitai, gali būti siejami su trauma arba energingomis treniruotėmis. Pagrindinis požymis – kojų statymas X forma, tokia eisena vadinama „ruonio eisena“.
Dėl staigaus abipusio išnirimo šuo gali nebepastovėti, tai panašu į neurologinę ligą. Todėl reikalinga medicininė apžiūra.
Didelių ir labai didelių veislių šunų šoninis girnelių išnirimas
Kojos statomos X forma. Šis išnirimas dažniausiai pasitaiko didelėms veislėms. Pastebėtas paveldimumas, ypač vokiečių dogų, senbernarų ir airių vilkogaudžių veislėse, pastarieji paveikti labiausiai. Kartu su šoniniu išnirimu dažnai pasireiškia ir klubo displazijos požymiai: šlaunikaulio ir šlaunikaulio kaklelio deformacijos. Esant šioms deformacijoms šlaunikaulis pasisuka į šoną ir atsiranda šleivumas. Nebeveikia keturgalvių raumenų ir girnelės mechanika.
Klinikiniai požymiai
Dažniausias yra abipusis išnirimas. 5-6 mėn. amžiuje liga jau išryškėjusi. Esminis bruožas – kojų statymas X forma. Girnelė silpnėja, dažnai pasitaiko ir raiščių silpnumas. Vidiniai retikuliniai audiniai sustorėja. Perkeliant svorį ant kojos, galūnė pastebimai iškrypsta.
Girnelių išnirimo laipsniai
Išnirimo ir kaulų deformacijų klasifikacija naudinga diagnozuojant ligą. Laipsniai skirti ir vidiniam, ir šoniniam išnirimui. Girnelės padėtį medicininės apžiūros metu apčiuopti nesunku.
I laipsnis
Girnelė išnyra visiškai ištiesus sąnarį, bet koją paleidus lengvai grįžta į skridinį. Traškėjimas nepasireiškia. Vidinis ar dažniau pasitaikantis šoninis blauzdikaulio ir blauzdikaulio galvos pasisukimas nedidelis. Sąnarys lankstosi tiesiai, kulkšnims poveikio nėra.
II laipsnis
Išnirimas labai dažnas, kartais tampa daugiau ar mažiau ilgalaikis. Kartais galūnė pakeliama, nors dažnai ja remiamasi, sąnarys tuomet būna dalinai ištiestas. Girnelę į vietą galima grąžinti rankomis, tačiau sąnarį paleidus, ji vėl išnyra. Pasisukimo kampas apie 30 laipsnių. Esant vidiniam išnirimui silpnai paveikiama ir kulkšnis. Jeigu išnirimas abipusis, svoris daugiau perkeliamas ant priekinių galūnių.
Dauguma šunų su II laipsnio išnirimu gali be didelių bėdų gyventi daug metų, tačiau nuolatinis girnelės išnirimas iš skridinio sukelia veikiamų audinių eroziją. Tai pasireiškia traškesiu narinant girnelę.
III laipsnis
Girnelė nuolatos išnirusi, blauzdikaulis pasuktas, blauzdikaulio galva iš vietos pasisukusi 30-50 laipsnių. Nors girnelė ir grįžta į vietą, šuo galūnę laiko su pusiau ištiestu sąnariu. Skridinys labai negilus, dažnai visiškai lygus.
IV laipsnis
Blauzdikaulis pasuktas, blauzdikaulio galva iš vietos pasisukusi 50-90 laipsnių. Girnelė nuolatos išnirusi. Ji būna virš vidinio krumplio, tarp jos raiščių ir tolimojo šlaunikaulio kampo galima užčiuopti tuštumą. Skridinio nėra, jis gali būti net išgaubtas. Galūnė laikoma pakelta arba šuo juda atsitūpęs, sulenktomis kojomis.