LNLMK
Klubo nariams
Vartotojas:
Slaptažodis:
Sveikata
Nurodymų nesilaikymas - dažna neefektyvaus gydymo priežastis
Apie 40% Didžiojoje Britanijoje žmonėms išrašomų vaistų tampa neefektyvūs dėl to, kad nesilaikoma jų vartojimo instrukcijų. Jei patys žmonės nesugeba teisingai vartoti vaistų, tai kokia tikimybė, kad jie jais teisingai gydys savo augintinius? Tuo tarpu neteisingas gydymas vaistais padaro daugiau žalos, nei mes įsivaizduojame.
Veterinarijos gydytojas ištiria gyvūną, surašo ligos istoriją ir klientas išeina vienoje rankoje suspaudęs savo augintinį, kitoje – vaistus, ir karštai žada griežtai laikytis jūsų nurodymų.
Tačiau problema ta, kad klientai retai kada laikosi gydytojo instrukcijų, ir gyvūnas grįžta į veterinarijos kliniką tos pačios, arba net blogesnės būklės. Tad neverta stebėtis, kad instrukcijų nesilaikymas – perdozavimas, per mažos dozės arba visiškas dozių nepaisymas – yra viena didžiausių veterinarinės medicinos nesėkmės priežasčių.
Anitos Patel dvidešimties metų darbas ir asmeninė patirtis parodė, kad vienas iš trijų gyvūnų savininkų dėl įvairių priežasčių nesugeba sugirdyti vaistų savo augintiniui. Ir nors nesėkmingo gydymo kurso priežasčių gali būti daugybė, neblogai būtų pradėti nuo tyrimo, ar gyvūnų augintojai nori ir sugeba teisingai duoti vaistus savo augintiniams.
Nesilaikydami instrukcijų, gyvūnų augintojai dažniausiai linkę vaistų dozes sumažinti. Bandymai įrodyti savininkams, jog būtina duoti savo augintiniams visą antibiotikų kursą, yra įsisenėjusi problema. Žinomas vienas atvejis, kai veterinaras, iškviestas namo dėl chroniškos augintinio ligos, pamatė ant lentynos krūvas nepanaudotų šimtus svarų vertų vaistų, kuriuos jis buvo išrašęs per eilę metų. Klientas net nebuvo pradėjęs gydymo kurso, nekalbant apie jo baigimą.
Tais laikais, kai vaistai neturėdavo etikečių su išsamia vartojimo informacija, visada buvo tikimybė, kad klientas juos neteisingai dozuos nepaisant pačių išsamiausių veterinarijos gydytojo instrukcijų.
Šiandien vaistų etiketėse esanti informacija išsamesnė, tačiau nei tai, nei išsamūs veterinaro nurodymai negarantuoja, kad vaistai bus panaudoti teisingai. Per dažnai klientai būna taip susirūpinę savo augintiniais, kad nekreipia dėmesio, kas jiems sakoma, o, kaip žinia, patys augintiniai nelabai moka skaityti instrukcijų.
Dažnai atsitinka, kad gyvūną atveda vienas asmuo, o vaistus jam duoda kitas. Tada kyla nesusikalbėjimo pavojus. Gydytoja Anita visada maniusi, kad jos klientai gerai susikalba su savo vyrais, paaugliais vaikais arba sena mama, kurie ir yra tikrieji šuns šeimininkai, tačiau patirtis ir išsamūs sociologiniai tyrimai parodė, kad taip yra ne visuomet.
Čia susiduriama su dar viena kategorija medicininių ir socialinių problemų, susijusių su vaistų vartojimo instrukcijų nesilaikymu. Dažnai žmonės tiesiog nepajėgia laikytis nurodymų. Pavyzdžiui, senyviems žmonėms gali būti sunku pražiodyti savo šunį arba, gal būt jie tiesiog prastai įžiūri tabletę, kurią turi sušerti. Dar egzistuoja psichinės sveikatos ir įgalumo problemos.
Neteisingai vartojami vaistai kelia keletą pavojų. Pirmiausiai nukenčia gydymo efektyvumas. Be to, yra tikimybė, kad potencialiai pavojingi nepanaudoti vaistai mėtosi visuose namų kampuose. Net jei jų nepasiekia vaikai arba nesuvartoja nieko neįtariantys šeimos nariai, maža tikimybė, kad jie bus teisingai išmesti ir nepakenks aplinkai. Vaistų nuleidimas į unitazą prisideda prie toksiškų teršalų plitimo. Be to, per mažos daugelio vaistų dozės neigiamai veikia gyvūno sveikatą. Užsitęsę negalavimai, pavyzdžiui odos ligos, dažniausiai atsiranda dėl vaistų vartojimo instrukcijų nesilaikymo. Mikrobų rezistentiškumas antimikrobiniams preparatams išauga nutraukus antibiotikų kursą todėl, kad „Mano šuniui labai pagerėjo, todėl manėme, kad jam jau nebereikia vaistų“.
Vaistų davimo instrukcijos nesilaikymas nėra vien tik savininko arba veterinarijos gydytojo problema. Dažnai dėl to kaltas pats augintinis. Vieno iš nedaugelio tyrimų metu buvo nustatyta, kad apie pusė augintinių įsimena vaistų davimo laiką ir jam artėjant pabėga.
Taigi, teisingą vaistų vartojimą sudaro visa įvykių seka, pradedant vaistų pagaminimu ir baigiant šuns ar katės nenoru gauti vaistus ir pabėgimu. Čia taip pat įeina sugebėjimas palaikyti ryšį su veterinarijos gydytoju, augintinio reakcija į vaistus ir, žinoma, savininko noras ir sugebėjimas laikytis nurodymų. Daug kas priklauso nuo veterinarijos gydytojo, tačiau pilnai išspręsti problemą galima tik pasiekus, kad savininkai laikytųsi vaistų davimo instrukcijų. Suprantama, kad gydymas vienkartine vaistų doze turi didesnę tikimybę būti sėkmingas, negu ilgalaikis gydymas sudėtingomis dozėmis namie, tačiau šeimininkai turi suprasti, kad teisingas gydymas yra vienintelis kelias gyvūnui visiškai pasveikti.
Parengta pagal veterinarinės dermatologijos specialistės Anita Patel straipsnį.
