Veislės pavadinimas kilo iš Niūfaundlendo salos (Newfoundland) pavadinimo. Ši veislė žinoma daugiau kaip 800 metų. Iki šiol ginčijamasi dėl niūfaundlendo protėvių - Norvegijos dideli, juodi meškiniai šunys, palikti čia Leifu Eriksonu (100 m.e.) arba Tibeto mastifai, atėjusieji iš Azijos. 1497 metais Džiovanni Kaboto (Giovanni Caboto) ekspedicija antrą kartą, po Normanų, atrado šį Dievo užkampį - Naująją žemę (New Foundland), Niūfaundlendo salą. Europiečiai nustebo, pamatę pas vietinius gyventojus - indėnus Beotuk - šunis, dirbančius kartu su jais, traukiant iš vandens į krantą didelius sunkius tinklus ir jūros atneštus daiktus. JAV ši veislė pirmą kartą paminėta 1639 metais. Seras Džozefas Banksas (Josepf Banks) 1700 m. laikraštyje rašė apie žmogų su nuostabiu šunimi, kuri vadino "Niufaundlendu". Mada greitai užtikrino šios veislės populiarumą už salos ribų. Iš pradžių pirmenybė buvo atiduota juodai-baltiems šunims. Juos pavaizdavo savo kūriniuose dailininkas Edvinas Landsyras (Edwin Landseer).

" 'Paul Pry',Garbingas visuomenės narys" 1831

Jo garbei juodai-balti šunis buvo pavadinti "landsyrais". Vėliau išpopuliarėjo juodi ir rudi niūfaundlendai. Į Europą niūfaundlendus XIX a. atvežė anglai. Šios veislės šunis turėjo Anglijos karališkosios šeimos nariai, poetas Dž. Baironas, Fenimoras Kuperis, Edvinas Landsyras, Džekas Londonas. Apie juos buvo kuriami eilėraščiai. Per pasaulinius karus niūfaundlendų labai sumažėjo, dabar jie vėl populiarėja.

Pirmas šios veislės klubas buvo įkurtas 1886 metais, o po kelių metų užregistruotas pirmas pasaulyje niūfaundlendų standartas. Iki 1960 metų landsyrai nebuvo pripažinti kaip atskira veislė. Juos veisė kaip juodai - baltus niūfaundlendus.

Standarto įvairovė...

Racionalios selekcijos ir kryžminimo su spanieliu bei tuometiniu senbernaru dėka anglams pavyko sukurti niūfaundlendo tipą, kuris dabar laikomas standartu. Anglijos kinologų klubo narių susistemintą aprašymą 1982 04 01 patvirtino Tarptautinė Kinologų Federacija (FCI) (Nr.50).

Pagal standartą niūfaundlendai gali būti juodi, rudi ir balti su juodu. 7-tojo dešimtmečio pabaigoje  - 8-tojo pradžioje vienspalviai šunys pradėjo vesti melsvus šuniukus - FCI tokį atspalvį laiko nestandartiniu, tačiau Amerikos Kinologų Klubas (AKC) pripažino šią spalvą ir leido melsviems niūfaundlendams dalyvauti JAV ir Kanados parodose. Deja, melsvi šuniukai turi trumpas uodegas ir nepakankamai ilgus plaukus ant ausų.

Vokietijoje ir Šveicarijoje buvo veisiami stambesni, galingesni balti su juodu šunys, nekryžminami su vienspalviais. Tai atskyras tipas, pavadintas landsyrais ir patvirtintas FCI (Nr.226). Landsyro eksterjeras specifinis, psichika ypatinga.

Prancūzijoje niūfaundlendai buvo nedideli, nes buvo kryžminti su prancūzų aviganiais. Vokiečiai, olandai bei šveicarai formavo savojo niūfaundlendo tipą, ten populiarūs vienspalviai šunys (Olandijoje - puikūs rudakailiai niūfaundlendai). Sunkiausia išauginti idealų rudą niūfaundlendą. Tarp daugelio rudų bei baltų su juodu čempionų retai pasitaiko tokių gražuolių kaip Amerikos CH Moonstones Topaz arba kitas fantastiškas čempionas Kendian's Cadbury, 1987 metais iškovojęs titulą "Geriausias visų laikų rudis".

Išlaikyti juodų niūfaundlendų standartą lengviausia, todėl jie kryžminami su kitos spalvos šunimis, ypač jei pastarieji mažesni arba jų plaukai trumpesni ir pigmentacija silpnesnė (pvz. rudų). Amerikiečių veisėjai iki šiol naudoja legendinių veislynų "Little Bears", "Dryad", "Edenglen", "Little Creek" šunis.

Pagrindiniai tipai

Įvairūs veisimo metodai ir kryptys lėmė dviejų niūfaundlendų tipų atsiradimą: kontinentinio ir amerikietiškojo (JAV, Kanada, Didžioji Britanija, Danija). Kontinentinio tipo šunys lengvesni už amerikiečių. Jie ilgaliemeniai, turintys plačią galvą, nuožulnų snukį. Amerikietiškojo tipo šunys galingesnės konstrukcijos, bet labai elegantiški. Kūnas beveik kvadratinis, pakaušio gumburas iškilas, kakta plati, iškila, pakaktys statokas.

Amerikietiškas tipas: CH Pouch Cove's Statesman (JAV)

Snukis trumpas, bukas, kvadratiškas, apaugęs trumpais, minkštais plaukais. Šis tipas išvaizdesnis ir vis labiau mėgstamas Europoje.

Atgal